prirengti

prireñgti, -ia, prìrengė tr. 1. N, Š tinkamai paruošti, sutvarkyti kelionei: Reikia prireñgt vežimas iš vakaro, tai anksčiau išvažiuosim Srj. Prìrengiau vežimą ir nenuvažiavau pas žentą Nč. Įsakė tarnui vežimą su keturiais arkliais prirengti LTR(Klp). Prieš pradedant vežti, reikia prirengti ratus tam tikslui M.Katk. Teip tuo prirengė laivus ir iškeliavo BsPIV202. | refl.: Prisirengė kelionėn ir išvažiavo BsMtII120. 2. atlikti paruošiamuosius darbus: Parvažiavo namo, prirengė savo vaiską, atejęs užpuolė ant to karaliaus BsPIII75. Prireñgia vaiką krikštop Dv. | refl.: Kapitonas, gerai pažindamas šią jūrą iš dažnų kelionų, liepė prisirengti sutikti audrą J.Balč. 3. A1884,227 padaryti tinkamą spaudai, suredaguoti: Latvijos švietimo ministerija, nupirkusi žodyno rankraštį nuo [K. Miūlenbacho] įpėdinių, šiemet pavedė jį pabaigti bei spaudai prirengti Jonui Endzelynui K.Būg. 4. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, pasiruošusį kam: Daviau pamokas savo draugams ir prirengdavau į apskrities mokyklą berniukus iš pradžios mokyklos rš. Prirengiamóji klasė NdŽ. | refl.: Stojome į darbą, neprisirengusios prie jo kaip reikiant Pt. Prie darbo prisireñgti K. Mokiniai puikiausiai prisirengia, atsakinėja J.Paukš. 5. iš anksto nuteikti kokiam netikėtam dalykui: Aš bėgau pirmas namiškių prirengti, kad jie per daug neišsigąstų rš. ║ refl. DK99, Rp atliekant tam tikrus nurodymus, tinkamai nusiteikti: O kaipag turi prisitaisyt (paraštėje prirengtis), kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Idant žmonės per tą krikštymą ir gailėjimą prirengtų̃s priėmimop Jo DP24. | „Tegu ji dar vieną dieną pagyvena“, – pagalvojo jis ir liepė jai vakare baigti savo apsakymą, o kitą rytą jau prisirengti prie mirties J.Balč. 6. padaryti, suteikti (ką negera): Žiūrėk, kad tu jį nužudytum, nes jis mirtį prirengs! BsMtI170. Tai tokį mylimajai prirengiau likimą! Vd. 7. refl. DŽ prisibausti, prisiversti, prisitaikyti ką padaryti: Niekap neprìsrengiu in žentą nuvažiuot Rud. Niekap neprìsrengiu nueit pas Antaną Lzd. Rengės ir neprìsrengė padaryt Mrk. Šalta, tai nė neprisirengiau ateit Kt. Jau tos pupos seniai reikėjo iškult, bet jis niekap neprisìrengia Srj. Kol prìsrengėt valgyt, tai abieda ir ledu stojos (visai ataušo) Arm. ^ Neprisirengia kap nuogas dirgėlyne šikt LTR(Lp). 8. LL95, DŽ prigaminti, pritaisyti, privirti: Ant stalo prìrengta visa [valgyti] Rod. Tarnai, visa prirengę, nustato skobnis žvėriena ir mido ąsočiais V.Krėv. Aš tau pietus prirengsiu BsMtII119. Tiek visko daug reikia veseiliai prireñgt, pridaryt Alv. Kur nori, kad mes tau prirengtumėm valgyti Velykų avinėlį? brš. 9. parūpinti drabužius, apvilkti: Buvo dvylika vaikų, reikėjo priaust, prirengt visus Grv. 10. gražiai apvilkti, aptaisyti: Ką juos (vaikus) prireñgs – bet tik apvilktas Ad. 11. refl. DŽ¹ prisivilkti: Vargu prisireñgti, kad šalta J. Na, ir prisìrengiau kai cibulis – devyniom skūrutėm Prn. 12. papuošti, padabinti: Arkliai prìrengta stučkom, kvietkom, žolynais, pabalnoti Žrm. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką. Prirengsim Agotos galvelę, tai sėsis Agota až stalo (d.) Tvr. | refl. Db. 13. prikrauti, prirūpinti (kraičio): Mergaitėms [laumės] duodavusios kraičius, ploniausių drobių gražiausių priausdavusios ir prirengdavusios BsMtI106. 14. padaryti, iškelti (vestuves, puotą): Vestuvės, tiesa, prirengtos, bet pakviestieji buvo neverti SkvMt22,8. Štai aš prirengiau savo pokylį SkvMt22,4. Vienas žmogus prirengė didelę vakarienę brš. 15. refl. būti pasiryžusiam, nusiteikusiam, nusistačiusiam ką atlikti: Aš už tave prisirengusi ir galvą padėti, kad tik tu, mano širdele, gyventum LTsIV274. Ir jūs privalote būti prisirengę stoti į kovą rš. Tarnauti tam, kas šventa, visuomet mums reikia būti prisirengusiems Vd.

◊ pir̃tį prireñgti primušti: Rengsiu aš tau pirtį, bet ir prirengsiu Rmš.

\ rengti; aprengti; paaprengti; dasirengti; įrengti; išrengti; nurengti; parengti; perrengti; prirengti; surengti; užrengti